pusgarčė

pùsgarčė sf. (1) NdŽ žr. pusgortis: ^ Žirnis pùsgarčė[je] matyties (apie liekną nėščią moterį) KlvrŽ. ║ Išlasytas ašoklių uogas reik išsunkti į pusgarčę ir į tus syvus ar sultį reik pusgarčę gero šulinės [v]andens įpilti S.Dauk.